Viska savo kojom

Atvykome i Bankoka apie 11 val., nors galvojom, kad 12-ta, tik vakare supratom, kad reikia pasisukti laikrodzius valanda atgal. Dabar nuo Lietuvos skiria 5 valandos. Gelezinkelio stotyje nusipirkom Bankoko zemelapi (50 batu), bilietus i Chiang Mai penktadieniui (deja, buvo tik sedimi), issikeitem truputi doleriu ir pasiteiravom informacijoje, i kuria puse keliauti link viesbucio. Viesbucio ieskojau internetu pries dvi dienas, vieno nepavyko rezervuoti, issoko pranesimas, kad uzsakineti reikia pries 5 dienas, kita rezervuojant joks pranesimas neissoko, bet ir negavau patvirtinimo, kad uzsakymas priimtas. Zodziu, buvom neuztikrinti, kaip jau ne karta anksciau, kur nakvosime. Bet viskas labai sekmingai – viesbutis buvo uz 150 metru, tereikejo pereiti viena nedidele gatve. Jame vietu buvo, tai nesiaiskinau, kaip ten su ta rezervacija. Internetu buvau rezervaves pirmos klases kambari (siame viesbutyje jie skirstomi i 1, 2 ir zemiausios 3 klases), bet prie aptarnavimo langelio apsigalvojau, nes pamaciau, kad ten tik viena lova, o uz papildoma reiktu primoketi, o gautame, 2-os klases, plati dviaukste lova. Bendras tualetas ir dusas nebegasdina, o kondicionierius yra net ir trecios klases kambaryje. Dar noreciau prideti, kad kainos uz kambarius atitinkamai 900, 600 ir 300 batu. Ir pagaliau galim judeti toliau.

Siek tiek atsipute sugrizom i stoti, pavalgyti valgykloje. Joje keistas atsiskaitymas: is pradziu reikia nusipirkti kuponus uz kazkokia suma, po to jais atsiskaityti uz maista. Tik perkant kuponus neaisku, uz kokia suma issirinksi patiekalu. Kadangi nelabai supratau, ka sake kuponu pardaveja, ji man dave kuponu uz 80 batu. Ryziu porcija su dviem priedais kainavo 40 kuponu/batu, su vienu – 30 batu. Kadangi valgiu dalintoja nesuprato, kad noriu dvigubo vienos rusies (troskintu darzoviu) priedo, liko 10 niekam netinkamu kuponu/batu. Teko nusipirkti dar 10 ir issikeisti juos i skardine pepsio.

Kelione po Bankoka pradejom nuo budistu sventyklos Wat Traimit, kurioje apsistojes didziausias pilnaviduris (jei teisingai supratau) auksinis Buda. Ten atsiradom 16:30 (taip manem), o dirba iki 17 val., tad nusipirkom bilieta tik Budos apziurai (40 batu), ekspozicija butu kainavusi dar 100. Auksinis Buda yra virs 3 metru aukscio, sveria penkias tonas, o islietas buvo dar 13 amziuje. I Bankoka ji atgabeno Rama III padengta tinku – tuo metu tai buvo populiarus uzmaskavimas, siekiant apsisaugoti nuo vagiu. Si apgaule nepaaiskejo iki 1955 m., kai skulpturos gabenimo i Wat Traimit metu netycia buvo nudauzta dalis tinko ir pasirode auksas.

Po sio ivykio salyje kilo didelis tinkuotu Budu dauzymo aziotazas, siekiant rasti aukso. Bet sis Buda liko brangiausias – vien pagal svori jo verte virsija 10 000 000 JAV doleriu (Rough Guide duomenys). Salia sventyklos stovejo puodas su liutu (tikriausiai) galvom, siulantis “Make a wish for prosperity and happiness in your life, then cast a coin”. Imeciau 1 bata, tik pamirsau panoreti. Gal vis tiek uzskaitys…
Palike Buda ilindom i, rodos, nesibaigiancia Chinatown’o turgaus aleja (Sampeng Lane). Man ten buvo labai idomu, Eglei gal irgi, bet ja gasdino siauru tarp prekystaliu ir parduotuveliu einanciu taku vaziuojantys motociklai. Zemelapyje pazymeta labai daug sventyklu zenkliuku, dalis ju isskirtos, didesnes, link tu ir ejom. Turgus buvo pakeliui link zemelapyje taip isskirtos sventyklos Wat Chakkawat.

Pasirode, kad tai visas sventyklu kompleksas, suskaiciavom apie 12 pastatu. Prie vienos budistu vienuolis genejo medeli, kitoje (kurios visos sienos ispiestos didziuliais piesiniais ir ornamentais) suklaupusi grupele meldesi giedodami. Cia tokia ramybe, o uz 100 metru triuksmingas turgus.

Paskutinis stambesnis siandien aplankytas sventyklu kompleksas – Wat Ratburana. Apejom tik isoriskai, prie kitoje judrios gatves puseje stovincios karaliaus Budos Yodfa statulos jau nebejome, pradejo temti.

Zemelapis rode, kad netoliese yra vegetarisko maisto. Kadangi nedetalizuota kokia tai uzeiga, nezinojom ko ieskoti. Bet suradom nevegetariska restorana su vegetariskom galimybem. Ne is karto supratom, kad tai karsto puodo restoranas, kuriame ant stalo verda puodas vandens ir patys lankytojai verdasi uzsakytus maistinius komponentus, kurie valgomi atskirai ar su pasigaminusiu sultiniu. Kadangi puodas vienas, sutarem, kad Egle atsisakys minties sikart paragauti antienos. Uzsisakem nemaza zalumynu, morku, kukuruzu ir grybu komplekta bei papildomai jurzoles wakame, paprasto ir garinto tofu bei zaliu makaronu. Gavosi visai nebloga sriuba, kuria praktiskai visa ir sulapnojome. Desertui – ivairiu pupeliu (taip vadinosi, bet jei teisingai supratau, ten buvo raudonosios pupeles, lotoso seklos ir kazkas panasaus i perlines kruopas). Sito patiekalo Egle neparagavo, nes del grybu ar astraus padazo paskaudo skrandi.

Padavejui nupiesiau supaprastinta Europos zemelapi, kad suprastu, kur ta “Lithuania”, ar tikrai ne England, ne London ir ne David Beckham, o jis pamokino, kaip sakyti “aciu” ir “labas” taju kalba. Atsiskaitant (326 batai) gavome lapeli, kuriame nurodyta, kiek mazdaug kiekvienas is musu suvartojo maistiniu medziagu per vakariene: 615 kcal, 25 g baltymu, 108 g angliavandeniu, 10 g riebalu, 20 g maistiniu skaidulu, 0.6 g natrio, 241 mg kalcio ir 14.6 mg gelezies.

Grizom jau visai tamsoje ir kelias atgal pasirode zymiai ilgesnis nei i prieki. Bet nepasidavem ir atsisakem kokiu 15 tuk-tuk’u paslaugu, tamsias gatveles iveikem pesciomis.