Daug laiptelių ir daug ryžių

Vakar pasimokėm pramiegoję, tad šįryt kėlėmės su žadintuvu – 8 val. Išėjome iš namų tik 10, bet pažanga jau didelė. Norėjome pamatyti mažutį Etnografinio meno muziejų, kuris yra centrinės prekyvietės šone, bet sugebėjom pasiklysti, nors ta prekyvietė yra tik keli šimtai metrų nuo namų. Gatvėse minios žmonių, gal jie, o gal dienos šviesoje kitaip atrodantis kvartalas tapo neatpažįstamas, kad vis sukom ir sukom ratus.

O gal smilkalai iš kiniškos šventyklos galvą apsuko? :)

Šiaip taip radom muziejuką, deja, uždarytas. „Nedirba dėl kinų Naujųjų metų“, paaiškino šalia esančios galerijos darbuotoja.

Tuomet patraukėme į indų kvartalą, nes ankstesnėm dienom jo tik užuomazgas pasiekdavome. Šiandien sėdom į metro ir nuvažiavom į kitą kvartalo galą, kad grįžinėdami pereitume visą. Kažko ypatingo ten nepamatėme, Indija kaip Indija :)

Prasukome pro turgų, indiškoje parduotuvėlėje nusipirkome sulčių, duonos papločių ir humuso. Gaivinantis sultimis, Eglė pasiūlė kokiam parke pasėdėti ant suoliuko. Artimiausias toks miesto plane buvo šalia komunikacijos (televizijos) bokšto, bet ir iki jo reikėjo nemažai paėjėti.

Lyg negana būtų atstumo ir karščio, priėję pamatėme daug daug laiptelių, kylančių stačiai aukštyn…

Šiaip taip pailsėdami juos įveikėme, aš dar (simboliškai) pasimankštinau viršuje atrastoje sporto aikštelėje.

Svarstėm kilti į bokštą, bet kaina buvo dvigubai didesnė negu rodė Rough Guide (ne 20, o 45 ringitai žmogui), tad pasitenkinome gamta, truputį juokingais malajiečių šokiais ir skirtingų Malaizijos valstijų tradicinių namukų ekspozicija.

Nusileidę nuo kalno, pasėdėjome ant suoliuko prie Šv. Jono katedros (uždaryta, gal irgi kinų Naujuosius švenčia?) ir tęsdami pažintį su indu rajonu sočiai pavakarieniavome indiškoje užeigoje.

Anglišku meniu nebuvome pamaloninti, tad rinkau patiekalus pagal prisimintus žodžius iš Indijos laikų: parotta, aloo, gobi, veg. pulao. Deja, neprisiminiau, kad pulao – ryžių patiekalas, būčiau ieškojęs kitų pažįstamų žodžių, nes ryžiai mums abiems jau džiugesio nekelia (nors dar tik kelias dienas esam regione, kur ryžiai – maisto pagrindas).

Bevalgydami ir gerdami Pepsi, nutarėme, kad ryt važiuosime į Cameron Highlands, pažintį su sostine kol kas baigiame. Ta proga nuėjome į autobusų stotį ir nusipirkome brangesnius nei rašė Rough Guide bilietus.