Mes su Kęstu keičiamės ligonių rolėmis – šiandien aš truputį karščiuoju, tai nieko įdomaus galbūt ir neparašysiu, bet nenoriu, kad per daug įspūdžių susikrautų, tad…
Dar viena naujoji pažįstama – Miglė. Ji jau pusantrų metų studijuoja Taivane ir jai čia labai patinka. Su Migle ir Džuliana vakar lankėmės šiaurinėje Taivano dalyje. Vairavo ir lankytinus objektus parinko Džuliana, tad mums jokių rūpesčių, tik dairytis, klausyti, kramtyti… :)
Pirmiausia nuvykome į Hung-Mao (raudonplaukių) pilį, dar kitaip vadinamą Fort San Domingo. Tai Danshui rajono žymiausias svetimšalių palikimas, pirmiausia septyniolikto amžiaus pradžioje pastatytas ispanų, bet neilgai trukus užgrobtas olandų, kurie ispaniškus statinius pakeitė akmeniniu fortu. Devyniolikto amžiaus antroje pusėje fortą išsinuomavo britai ir šalia pasistatė konsulatą, kurį irgi apžiūrėjome. Dabar abiejuose pastatuose yra muziejus.
Kaip matosi iš nuotraukos – dangus giedras giedras, buvo pati šilčiausia ir gražiausia diena mano lankymosi Taivane metu.
Prie minėto muziejaus be turistų užsuka nusifotografuoti ir jaunieji, truputį jiems patrukdžiau.
Fortas ant kalno, nuo jo nusileidome į Danshui upės pakrantę ir Senąją (prekybinę) gatvelę, kur paragavome nelabai skaniai atrodantį, tradicinį vietinį patiekalą – A-Gei, makaronais kimštą tofu. Jis atrodė gražiau nesusmulkintas, bet tik tokį nufotografavau… Tiesa, visai skanus, tofu kol kas nenusivyliau, nors dar nedrįstu paragauti dvokiančio tofu, labai jau nemalonus jo kvapas, prastesnis už pelėsinio sūrio.
Pasisukiojom ir ne tokiom turistinėm miestelio gatvelėm.
O čia galėtų būti įrodymas, kad vyrai (užmigę ant stalo) – silpnoji lytis :) Fotografuota arbatinėje, belaukiant kol atsilaisvins staliukas su vaizdu į upę ir kalnus.
Saulę palydėjome prie Ramiojo vandenyno, Cianshueiwan paplūdimyje, kur pasivaikščiojome pakrante ir pašokinėjome bangų daužomu molu. Labai miela vieta, nors Miglei Palangos paplūdimys gražesnis, matyt, pasiilgusi.
Saulė nusileido, o mūsų kelionė tęsėsi mums snaudžiant, o Džulianai vairuojant link Keelung’o, garsėjančio savo naktiniu maisto turgumi Miaokou, kuriame galima rinktis patiekalus iš daugybės azijietiškų virtuvių. Pirmiausia ragavom kopūstienės su ryžių leistinukais ir česnakais. Nuotraukoje Kęsto sriuba su mėsa, maniškė turėjo būti nemėsiška, bet radau įkritusią krevetės uodegą…
O čia jau tikrai vegetariška antroji vakarienės dalis – tofu suktinukai su ryžiais, salotos ir keptas tofu su berods marinuotais svogūnais ar kažkuo panašiu. Ši dalis nenuvylė.
Iš mano įrašų tikriausiai atrodo, kad aš visada alkanas, bet negaliu neminėti maisto – jis viena egzotiškiausių ir svarbiausių mano atostogų sudėtinių dalių, todėl dažnai net pavalgęs vis tiek dairausi kokios užkandos, man labai patinka ragauti ir ieškoti naujų skonių.
Apie šiandieną labai trumpai. Kęstas vyko į paskaitas, o aš į Nacionalinį Taivano muziejų (National Palace Museum). Jame fotografuoti negalima, tai galiu parodyti tik kaip atrodo iš išorės.
Diena vėlgi labai šilta ir graži, bet viduj vėsu. Kadangi prabuvau daugiau kaip penkias valandas, tai sugrįžo ir mano kosulys… Nacionalinis muziejus turi 650 000 Senovės Kinijos daiktų bei meno kūrinių ir yra vienas didžiausių pasaulyje, tad nors ne visi šie objektai eksponuojami, atidžiai visko per vieną dieną apžiūrėti neįmanoma. Perėjau visą pagrindinį pastatą ir bandžiau dar nulėkti į antrąjį, bet, deja, jis laikinai uždarytas. Visgi užteko ir pirmojo, skaudėjo ir sprandą nuo kuprinės, ir kojas, ir galvą iš alkio, nes nebuvo visą dieną laiko pasirūpinti maistu. Kęstas jau sėdėjo ant suoliuko prie muziejaus ir ruošėsi rytdienos testui. Mano vizitas atima iš jo didžiąją mokslui skirto laiko dalį, tikiuosi, neatsiliks labai…
Pabaigai – trispalvės :)
tai jau kestui atostogos baigesi .. tuo tarpu kitam mulkiui tik ipusejo! :)
primink, kada grizti is tavaino?
Mokslų atžvilgiu man tikriausiai bus daugiau naudos nei žalos – tiek progų praktikuoti kalbą keliaujant :) Ir tie patys taivaniečiai dangaus žibintų šventėje, ir moteriškės traukinyje, ir vegetariško maisto paieškos, ir dar, ir dar… :)
Man jau, deja, nebeįpusėjo, bet liko mažiau kaip trečdalis – dvi su puse dienos Taivane ir berods 6 dienos Delyje.
O Delyje su Deima ar vienas?
Ja ja, susitiksim :) Delyje ar kur nors aplinkui. As dabar grizau i Puna, tai relaxuotai nieko neveikiu :) – su Jaideepu filmus ziurim (buvom kine paziureti naujausio indu siaubiako, visai nieko :) http://in.youtube.com/watch?v=mOyFGYQx4M8 ), siandien darem tradicines vaisiu salotas is 10 vaisiu. Po poros dienu vaziuosiu i Mumbaju su savo studentem susitikt.
Gero pasibuvimo Taivane, nepamirskit Kristei mano linkejimus perduot kai gris :)
Sim, gal biški vienas, vėliau susitiksim :)
Deima, smagu girdėt, aš šiandien irgi relaksuoju, gaila tik kad temperatūra ir kosulys man palaiko kompaniją :) Kristės, deja, jau nesutiksiu, bet linkėjimus būtinai perduos Kęstas :) Linkėjimai Jaideepui!
Vaisių salotų ir aš norėčiau… šiandien suvalgiau raudoną kaliaropę (panašiai atrodo), t.y. pitają, drakono vaisių. Priešingai nei Kęstui man jos skonis padarė nemažesnį įspūdį nei išvaizda, tai nepalikau jam pusės, reiks nupirkti kitą… :)
Nu Deimantai,smagu is tikro,kad pagaliau islindai..is indisku realybes sou ir indisku siaubiaku…:))
Kazin,ar KasTen Eina grys apvalesnis ar labiau permatomas,nes panasu,kad cia kulinarine kelione,ir alkis nuolatinis bendrakeleivis?
Tikiuosi, kad nepasikeitęs, tik įgavęs švelnų atspalvį, tamsoje nešviesiu :)
Alkis – ne nuolatinis draugas, kai nepavalgau, tai ne dėl vegetariško maisto, o dėl laiko trukūmo, kai judi nevisada išeina valgyti pagal įprastą grafiką.
O kelionė šiek tiek kulinarinė, nes kiekvieną kartą noriu ragauti kažką naujo ;)