Zali ornamentai

Nuotrauku vel ikelti negaliu, kompiuteris nepripazista nei fotoaparato, nei korteliu skaitytuvo, nenoriu per daug gaisti, teks atideti vaizdine medziaga :)

Siandien beveik nespejome papusryciauti, 8:45 atvaziavo autobusiukas ir isveze mus i roziu uki. Ten be kitu geliu pamateme zaliaja roze ir uosteme kvapniausios rozes aromato. Is tiesu, uzsisakeme apzvalgine ekskursija po apylinkes, nes tik ji mums tiko is cia siulomu pramogu, kitoms reikia lipimo i kalnus varikliuku, musiskiai galios turi, bet visgi arklio jegu mazoka.

Taigi turimas galias naudojom neekstremaliai, bet palaipioti visgi teko, nes geles ir zydintys medziai lankytame ukyje pasodinti palei kokius 300 laipteliu, vedanciu aukstyn, link apzvalgos aiksteles.

Matytu ziedu neaprasinesiu, veliau papildysiu irasa nuotraukomis.

Dar buvom uzvezti i bityna, braskyna, drugeliu ferma ir kiniska sventykla, apie kuriuos nieko idomaus negaliu papasakoti, nes i vienus nejau, kiti nepadare ispudzio. Svarbiausias ekskursijos objektas buvo arbatos plantacijos, priklausancios jau treciai skotu kartai, ir salia ju ikurta arbatos gamybos bendrove Boh. Arbatos krumai – daugiameciai, ilgaamziai, musu gido teigimu, matyti laukai buvo apsodinti apie 1926 metais ir nuo to laiko auga tie patys augalai. Anksciau lapai buvo renkami rankomis, dabar karpomi mechaninemis zirklemis arba dvieju zmoniu nesamu trimeriu, kuris nukirptus lapus ipucia i maisa. Krumai kerpami kas tris savaites trejus metus (sezonas kiaurus metus), po to jie nugenejami ir ataugus procesas kartojasi. Genimi, kad neuzaugtu per auksti. Kalnai ant kalnu, o ant tu kalnu kalnai ir mazi kalneliai! Gantastiski zali peizazai. Gaila tik, kad po tu vaizdu pakilusi grozio vertinimo kartele trukdo dometis kitais vaizdais… :)

Is tetules dienorascio (sausio 23-25 d.)

Pirmadienis, sausio 23 d. Nubudome labai velai. Zadintuvo neuzsistateme. Pasirode, kad jau 12:30 dienos. Bandysime pakliuti i Nacionalini muzieju…

Pavaziavome stotele METRO, o paskui paejome keliu, aplinkui visur parkai. Perejome siaip taip gatve. Man baisu eiti, kur nera pereju… Nacionalinio muziejaus pastatas idomenis uz islamo muziejaus, ant sienu rusvo atspalvio mozaikos. Ten pavaizduoti salies istorijos svarbiausi ivykiai.

Viduje gana tamsu. Iskasenos, ivairus irankiai, papuosalai ir t. t. Keturios dideles sales. Bilieto kaina 5 ringitai (tualetas 30 centu). Monarchai, ju miegamasis, antspaudai, okupantai portugalai, olandai, anglai. 1957 m. atgavo nepriklausomybe. Konstitucine monarchija. Veliavoje 14 ruozeliu (raudonu ir baltu) simbolizuoja 13 valstiju ir vadovybe, zvaigzde 14 kampu.

Lankytoju labai daug. Su mazais vaikuciais. Moterys musulmones visos su skarom…

Grizome per parkus. Orchideju parke mazai zydinciu augalu. Kinrozes, rododendrai ir kt. Daug visai nematytu augalu. Lyg butum dziunglese… Mateme bezdzioniu seimu. Jas turistai maitino mandarinais. Viena tupejo ant saligatvio, su mazu bezdzioniuku „sterbleje“… Soklios, bet ant galvos neuzsoko.

Pesciomis grizome i savo rajona. Ieskojome pavalgyti ir isgerti. Galu gale vel grizome prie brangesnio restoranelio. Sultys ir makaronai su ivairiais priedais.

Vel namie. Kur dabar vaziuosime? Reikia issimiegoti.

—————————–

Antradienis, sausio 24 d. Vilniuje -5 laipsniai salcio, o cia sauleta diena, be lietaus. Po pusryciu iskeliavome i Etnomuzieju. Pasiklydome. Saule gerokai ikaitino galvas, prakaitas zliauge (balta bliuzele beveik permirko). Deja, muziejukas buvo uzdarytas. Kinu Nauji Metai, todel ne viskas veikia. Veliau Vaidis pasiule nukulniuoti (pavaziavus metro 3 stoteles) i Indijos rajona. Saule kepino, zmoniu mieste gausybe. Kai kurie sedi tiesiog ant zemes. Daug siuksliu.

Idomiausia siandien buvo kopimas i parka aukstyn laiptais (staciais). Ivairus medziai storakamieniai, aplipe zaliom uogom ar apsivije ivairiausiais augalais. Zydinciu nedaug. Lipom ir bezdzioniu kabanciu taku, kuris siek tiek siubavo… Galvojome pakilti i televizijos boksto virsune, bet kaina pasirode per auksta (apie 60 ringitu). Pasiziurejome kaip soka malajieciai. Pamatem ivairiu regionu gyvenamuosius namelius. Vienas surestas is bambuku. Vaidis iejo i vidu, as bandziau fotografuoti, bet nelabai sekmingai…

Islindome is parko taku raizgalynes ir nukeliavome zemyn. Praejome kirkscioniska baznycia, po to ilindome i muges labirinta ir pasukome link savo gatves… Nuejome iki stoties. Vaidis nupirko bilietus i kalnu turistini miesteli (po 40 ringitu). Rasau nevisai paeiliui…

Pamirsau pamineti, kad ryte uzsukome i kinu sventykla. Cia kinai degino netikrus pinigus, kiso juos i krosni. Smilke smilkalus. Nusiauti nereikejo.

Guliu lovoje, nuovargis neleidzia uzmigti. Ryt autobusas isvaziuoja 1 val. dienos.

—————————–

Treciadienis, sausio 25 d. Kvala Lumpuro viesutelyje vakar dingo elektra. Pasidare labai tvanku. Tualetuose dege zvakes. Gal po valandos elektra atsirado. Gerai, kad pasiemiau prozektoriu. Nubudau apie 8 val. Vaidis sake, kad snekejau per miegus, kazka sapnavau.

Po pusryciu susikroveme manta. Dusas si ryta buvo tik saltas.  Daug privaziavusiu nauju zmoniu.

Isejome i kaitra. Traukeme lagaminus-tases. Nebuvo taip sudetinga, kaip galvojau…

Autobusas velavo apie 20 minuciu. Kelias per kalnus vingiuotas. Autobusas labai patogus, placios kedes, nelabai isaldytas. Gana ilgai vaziavome miesto keliu, veliau peizazas keitesi. Zalia danga, ivairus medziai. Palmes, spygliuociai, lapuociai, tikra medziu ir krumu tankyne. Labai daug bambuku. Kai kilome i kalnus aukstyn, uzejo lietus. Issigandome, kad pliaups, nus nejauku, salta, bet taip neatsitiko…

Zalumynu tankyneje matosi lusneles ant kojuku, kai kurios dengtos palmiu lapais ar siaip kazkokiais plausais. Atrodo labai skurdziai. Pakeleje mateme krioklius. Vaidis spejo nufotografuoti…

Galu gale ivaziavome i turistini miesteli. Stotyje pasitiko viesbucio vairuotojas ir atveze i vieta. Gavome jauku dvivieti kambareli. Vyrauja gelsva spalva. Yra virtuve, isejimas i balkoneli ir kiemeli. Zydi ivairiu spalvu kinrozes.

Sutemus (ir siek tiek pailseje) isejome i valgykla miestelio centre. Viesbucio seimininke patare nueiti i kinu valgykla (ten skanus maistas). Visos vietos buvo uzimtos kinu seimu. Naujus Metus svencia. Gausiai prikrauti stalai, garuoja puodai.

Pavalgeme indu valgykloje. As isgeriau arbatos su pienu (masala). Ryziai ir astrus priedai (degina gerkle).

Reikes ryt keltis 7:30 ryte. Laukia ekskursija po kalnus.

Judam toliau

Vakar vakare hostelyje dingo elektra: ne tik tamsu, ne tik neveikia kompiuteriai, internetas ir saldytuvas, bet ir kondicionieriai bei ventiliatoriai. Musu ir kiti kambariukai be langu, oras patenka tik per dvi orlaides su ventiliatoriais. Karstis pasijuto labai greitai. Visos durys prasivere, kad tik nepritruktu oro. Miegas neeme ne tik del karscio, bet ir del laukimo bei nesaugumo jausmo – daiktai ranka pasiekiami. Laimei po valandos sviesos isijunge, ventiliatoriai susvilpe ir galima buvo (uzsidarius duris) atsipalaiduoti.

Siandien isvaziavome is Kvala Lumpuro. Nors autobusas turejo pajudeti tik 13 val., buvome stotyje jau nuo 11:20. Atejome pesciom, nors Egle norejo vaziuoti taksi, labai bijojo eiti per gatves, siaip taip itikinau. Kelias netolimas, atejom per 20 min. Mane jau antra karta apkandziojo uodai, iskride i patalpa, tikiuosi, ne maliariniai.

Autobusas turejo isvaziuoti 13 val., bet prie platformos pasirode tik 13:20, jau buvom nejuokais sunerime. Gerai, kad turejom vaziuoti tokia kryptimi, kur daugiau uzsienieciu juda, tai laukem ne vieni. Isvaziavom 13:40… Iskart paaiskejo, kodel mokejom daugiau uz bilietus – sedejom ne kedese, o foteliuose, su medinem parankem, besilankstanciais atlosais ir atsilenkianciom pakilom kojoms. Visi gavom po maiseli, uzrasas virs praejimo skelbe: „Vemti i maiseli, nesiukslinti“. Atrodo, musu bendrakeleiviu skrandziai stiprus kaip musu, niekas neprisiukslino (i maiselius irgi), nors ir sukiojomes serpentinais.
Mus atveze i miesteli Tanah Rata, nezinau, kokiame jis aukstyje virs juros lygio, bet trasos aplinkui 1570-2030 m aukscio. Oras vesesnis, diena 23-26, nakti – tik 15, teko issitraukti Paryziaus rubus vakariniam pasivaiksciojimui. Beje, tik atvykus lauke siurprizas – mus pasitiko ir nuveze i hosteli (apie 1 km). Butume samde taksi, nors isvis nezinojom, ar gausim kambari, nes vakar del uzimtu kompiuteriu, o veliau dingusios elektros nepavyko rezervuotis. Tik siryt issiunciau tris uzklausimus del nakvynes, nors buvo prasoma rezervuotis pries 2-3 dienas ir rezervavimo sistemos tai paciai dienai uzsakymu nevykde. Visgi spejau sulaukti atsakymo, kad viena nepigi vieta yra, bet uzsakyma patvirtinti prase telefonu, o as tik patvirtinau el. pastu, parasiau, kada atvaziuosim, ir islekem.
Taigi buvom priimti maloniai, o kambarys taip maloniai nuteike, kad iskart emem svarstyt prasitesti dar vienai nakciai. Dabar gyvenam erdviai, skoningai, turim spinta, staliuka, kede, dideli veidrodi… Parodyciau, bet kompiuteris nesusikalbejo su korteliu skaitytuvu, gal pavyks rytoj.

Daug laiptelių ir daug ryžių

Vakar pasimokėm pramiegoję, tad šįryt kėlėmės su žadintuvu – 8 val. Išėjome iš namų tik 10, bet pažanga jau didelė. Norėjome pamatyti mažutį Etnografinio meno muziejų, kuris yra centrinės prekyvietės šone, bet sugebėjom pasiklysti, nors ta prekyvietė yra tik keli šimtai metrų nuo namų. Gatvėse minios žmonių, gal jie, o gal dienos šviesoje kitaip atrodantis kvartalas tapo neatpažįstamas, kad vis sukom ir sukom ratus.

O gal smilkalai iš kiniškos šventyklos galvą apsuko? :)

Šiaip taip radom muziejuką, deja, uždarytas. „Nedirba dėl kinų Naujųjų metų“, paaiškino šalia esančios galerijos darbuotoja.

Tuomet patraukėme į indų kvartalą, nes ankstesnėm dienom jo tik užuomazgas pasiekdavome. Šiandien sėdom į metro ir nuvažiavom į kitą kvartalo galą, kad grįžinėdami pereitume visą. Kažko ypatingo ten nepamatėme, Indija kaip Indija :)

Prasukome pro turgų, indiškoje parduotuvėlėje nusipirkome sulčių, duonos papločių ir humuso. Gaivinantis sultimis, Eglė pasiūlė kokiam parke pasėdėti ant suoliuko. Artimiausias toks miesto plane buvo šalia komunikacijos (televizijos) bokšto, bet ir iki jo reikėjo nemažai paėjėti.

Lyg negana būtų atstumo ir karščio, priėję pamatėme daug daug laiptelių, kylančių stačiai aukštyn…

Šiaip taip pailsėdami juos įveikėme, aš dar (simboliškai) pasimankštinau viršuje atrastoje sporto aikštelėje.

Svarstėm kilti į bokštą, bet kaina buvo dvigubai didesnė negu rodė Rough Guide (ne 20, o 45 ringitai žmogui), tad pasitenkinome gamta, truputį juokingais malajiečių šokiais ir skirtingų Malaizijos valstijų tradicinių namukų ekspozicija.

Nusileidę nuo kalno, pasėdėjome ant suoliuko prie Šv. Jono katedros (uždaryta, gal irgi kinų Naujuosius švenčia?) ir tęsdami pažintį su indu rajonu sočiai pavakarieniavome indiškoje užeigoje.

Anglišku meniu nebuvome pamaloninti, tad rinkau patiekalus pagal prisimintus žodžius iš Indijos laikų: parotta, aloo, gobi, veg. pulao. Deja, neprisiminiau, kad pulao – ryžių patiekalas, būčiau ieškojęs kitų pažįstamų žodžių, nes ryžiai mums abiems jau džiugesio nekelia (nors dar tik kelias dienas esam regione, kur ryžiai – maisto pagrindas).

Bevalgydami ir gerdami Pepsi, nutarėme, kad ryt važiuosime į Cameron Highlands, pažintį su sostine kol kas baigiame. Ta proga nuėjome į autobusų stotį ir nusipirkome brangesnius nei rašė Rough Guide bilietus.

Orchidėjos ir kinrožės, kurių nebuvo…

Truputį atsilieku su įrašais… Užvakar išėję iš muziejaus jau buvome alkani, bet valgykloje šalia nieko vegetariško nebuvo, tad pavalgė tik Eglė – sūrios sriubos su makaronais ir vištiena, o aš nusipirkau karštų kukurūzų iš lauko pardavėjos. Grįžti nutarėme pėsčiomis. Apėjome observatorijos pastatą (pirmadienį nedirba, bet ir nebūtume užsukę), čia pirmąkart (šioje kelionėje) pamatėme stogu bėgančias beždžiones.

Pakeliui buvo orchidėjų ir kinrožių sodai, užsukom pasigrožėti. Deja, nesezonas, labai mažai žiedų, be to, orchidėjos vazonuose, tikėjomės, kad jos augs kaip nors ant medžių, kaip natūralioje aplinkoje.

Vakarieniavome gana brangiame Rainforest Bistro, bet skaniai. Eglė gavo padavėjo rekomenduotų neaštrių vermišelių su vištiena ir apelsinų-ananasų-mango-spraito kokteilį, o aš vegetarišką miksą su aštriu žaliojo kario padažu. Išeidami gavom dovanų po mandariną. Tikriausiai Naujųjų metų proga :)