Sulčiaspaudė žolėms

Prieš metus nusipirkau sulčiaspaudę ir visą birželį kasdien džiaugiausi įvairių vaisių ir daržovių sulčių deriniais. Tačiau po kurio laiko supratau, kad su pirkiniu paskubėjau – sulčiaspaudė dirbo tik vienu greitu režimu, todėl neypatingai tiko minkštiems vaisiams, nekalbant jau apie uogas bei žoles. Bandžiau spausti spanguoles, svarainius, imbierą, sulčių išbėgo, bet nuostolis didelis, t.y. išspaudos toli gražu nesausos. Tad po metų leidau sau vėl paišlaidauti ir įsigijau panašią į mėsmalę mechaninę sulčių spaudyklę, tinkančią uogoms, bet iš esmės skirtą žolėms. Dovanų gavau pundą žieminių kviečių želmenų, tad iškart buvo proga išbandyti. Veikia! Neįtikėtina! :)

Dabar tik reiktų žolių pažinimo kursų :)

Pozityvus mąstymas?

Laikas taip greit bėga, kad su bendradarbe vis sunerimstam ketvirtadieniais ar penktadieniais – ir vėl nepastebimai pralėkė darbo savaitė, ir vėl savaitgalis. Sunerimstam, kad gyvenimas greit pralėks, bet apskritai džiaugiamės, kad darbo dienos neprailgsta, darbas patinka, aplinka draugiška. Pirmadieniais galiu mintyse paburbuliuoti nebent dėl to, kad reikia anksti keltis, bet ne dėl to, kad IR VĖL PIRMADIENIS?!! IR VĖL Į DARBĄ!..

„Klausiau meteorologės prognozes, tai nieko gero, šalta ir lietus… atseit visas birželis lietingas bus“ – sako kolegė. Skamba visai neblogai. Darbe lietui lyjant lengviau susikaupti, nespoksoti į tolį ir nesvajoti apie tolimas atostogas, o savaitgalį barškant lašams į palangę malonumas skaityti knygą, gaminti pietus, žiūrėti filmus. Nei kur lėkti, nei kur skubėti…

Neperiodiškai, bet bent tris kartus per savaitę užplūsta euforija, pagalvoju „Kaip gera gyventi!“ ir „Ar tik neišprotėjau?“. Tikiuosi, kad ne, bet jei ir išprotėjau – kaip gera gyventi!

Ereliai

Praėjusią savaitę susidūriau su “liūtu”, o šiandien per žinias išgirdęs apie į mobilius telefonus siuntinėjamas agitacines žinutes, prisiminiau “erelį” – partiją, kurios elgesį labai puikiai atspindi jos logotipas. Ereliais liaudyje vadinami pasipūtę, įžūlūs vaikėzai. Kodėl toks apibūdinimas tinka “Tvarkai ir teisingumui”? Pirmiausia dėl jau minėtų žinučių, siunčiamų visiškai su partija nesusijusiems žmonėms. Mobilus spam’as: “Mielieji, sekmadienio ryte savo balsus atiduokite tvarkai ir teisingumui – vardan savo, savo artimo ir Lietuvos ateities. Prezidentas R. Paksas”…

Na o toliau man užkliuvusios agitacinės kampanijos detalės:

Prieš LR Prezidento rinkimus agitacijai skirta lenta prie Seimo – visi pretendentai prilipinę po vieną plakatą (O. Juknevičienė – du, nors ji kandidatuoja į Europos Parlamentą, tad kiek per ankstyva), ogi V. Mazuroniui su Tvarka ir teisingumu reikia keturių!

Negana to, kokia čia tvarka ir teisingumas, jei ereliai išleido ir visoje Lietuvoje iškabino plakatą, nepasirūpinę jame vaizduojamos poros (nepilnamečių!) leidimu afišuoti jų nuotrauką.

O čia šiandieninė nulyta lenta Antakalnyje. Atrodytų, kad erelių erelis šįkart kuklesnis, bet…

Laimi ne pirmoji vietą užsiėmusi M. A. Pavilionienė ir net ne jai ant galvos užlipusi Pilietinės demokratijos partija, ne, laimi TVARKA ir TEISINGUMAS!

Mielieji, sekmadienio ryte savo balsus atiduokite tvarkai ir teisingumui – vardan savo, savo artimo ir Lietuvos ateities. Prezidentas R. Paksas

Liūtukas

Galėčiau dirbti paparaciu, nes saulėtom darbo dienom neretai pietų pertrauką leidžiu prie Seimo „fontano“ (kabutėse, nes vandens nepaleidžia), kur tuo metu aktyviai marširuoja Seimo nariai. Šiandien ant suoliuko nesėdau, vėsoka, bet fotoaparatą išsitraukiau.

Ruošėsi vaišinti, bet atrodo, kad liūtukas ne tik neveganiškas, bet ir visaip kitaip nenatūralus. Palikau kitiems.

Aliejai ir nepiktos piktžolės

Prieš mėnesį dėdienė reklamavo, o vėliau kolegos internautai priminė naują aliejaus, prieskonių ir vaistažolių parduotuvėlę Halės turguje. Penktadienį apsilankiau.

Visko tokia gausybė, kad iš anksto nepasvarsčius, ko nori, sunku išsirinkti. Man įsisukti sutrukdė ir atsiskaitymo būdas – tik grynais.

Pirmieji pirkiniai paragavimui – sezamo (nuo gausos apsvaigęs susimaišiau – planavau pirkti linų sėmenų), lazdynų riešutų, erškėtuogių ir kanapių aliejai, malti gvazdikėliai ir džiovintų daržovių mišinys. Sezamo skonio dar neįsidėmėjau, o iš kitų trijų labiausiai patiko lazdynų riešutų aliejus. Džiovintos daržovės jau keliavo į troškinį, nepanaudoti tik gvazdikėliai, bet jie tokie kvapnūs, kad jei indas nesandarus, pakvimpa visa spintelė.

Kitas savaitgalio maistinis akcentas – žoliavimas sode. Nedaug žolių pažįstu (nedrįsau skinti garšvos, nebuvau tikras, kad tai tikrai ji), tad laimikis – dilgėlės, pienių žiedai ir aviečių lapai. Pirmą kartą į dilgėles pažiūrėjau kaip į maistą, o ne į piktžoles ir pasigaminau, kaip bebūtų keista, švelnų padažą (daug dilgėlių, sojos pienas, krapai, petražolės, juodieji pipirai, druska) prie virtų šviežių bulvių.

Grįžęs internete pasidomėjau, ką daryti su pienėmis, ir supratau, kad verčiau reikėjo skinti lapelius, keliautų į salotas… Ką gi, iš žiedų pabandysiu ryt pasigaminti desertą. Tiesa, dar paragavau vyšnių ir kriaušės žiedų, valgomi :)